- vėtraplaukis
- vė́traplaukis, -ė smob. (1) 1. Kt, Mrj kas pasišiaušęs, suveltais plaukais: Mačiau, tas vė́traplaukis buvo Gž. 2. Lbv, Gs prk. padauža: Tas vė́traplaukis nieko nedirba Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.